atitamaškinti

atitamaškìnti 1. tr. sunkiai atnešti, atitempti: Senis pirkion raguites attamaškìno Vlk. 2. refl. ateiti: Senis dar be dienos atsitamaškìno, bijo pasvėluot Vlk. \ tamaškinti; atitamaškinti